 Lietuvoje vaikų ir suaugusiųjų skiepijimui naudojamos tik registruotos, saugios ir veiksmingos vakcinos. Nepaisant vakcinų gamintojų pastangų sukurti kuo saugesnius imunobiologinius preparatus, įskiepytos vakcinos kartais gali sukelti nepageidaujamų reakcijų, tačiau jų atsiradimui įtakos turi mūsų organizmo unikalumas, veiksmai prieš skiepijimą bei po jo. Nepageidaujama reakcija į skiepą tai – laikinas ar pastovus sveikatos būklės sutrikimas, sukeliantis fizinių požymių, simptomų ir (ar) laboratorinių rodiklių pokyčius, prasidedančius po imunoprofilaktikos, ir, manoma, jos nulemtas. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis Lietuvoje kasmet yra įskiepijama apie 800 tūkst. įvairių vakcinų dozių, tiek pat kartų paskiepijama įvairaus amžiaus vaikų ir suaugusiųjų. 2014 m. šalyje registruota 80 nepageidaujamų reakcijų į skiepus, iš jų 8 – Kauno apskrityje. Dauguma nepageidaujamų reakcijų į skiepą pasireiškia vaikams. Dažniausiai jos stebimos po tuberkuliozės skiepo. |
|
daugiau
|
| | | |
 Respublikinės Šiaulių ligoninės (RŠL) pacientams, sergantiems įvairiomis ligomis, dažnai diagnozuojamas ir mitybos nepakankamumas. Dažniausiai organizmas išsenka dėl ligos sukeliamo mitybos sutrikimo. Tačiau pasitaiko pacientų, nusilpusių dėl klaidingos ar ydingos mitybos, kurią pasirenka ne tik eksperimentuodami su savo organizmu ir laikydamiesi dietų, bet ir dėl netinkamo gyvenimo būdo. Ligoninės dietologė Kristina Kurganovienė pažymi, jog svarbiausia – laiku pastebėti ir užkirsti kelią mitybos nepakankamumui plisti ligoninėje. |
|
daugiau
|
| | | |
 Kasmet erkiniu encefalitu pasaulyje suserga 10-13 tūkst. žmonių. 2012 m. Lietuvoje buvo 314 atvejų, iš jų 30 Vilniuje, 2013 m. – 262, iš jų 78 – Vilniuje. Lyginant su kitomis registruojamomis infekcijomis skaičiai atrodo maži, tačiau erkinis encefalitas ne paprastas peršalinimas, o rimta liga, lydima sunkių komplikacijų.Erkinis encefalitas, užsikrėtimo būdai ir jo simptomai
Kas dešimta erkė Lietuvoje yra užsikrėtusi erkinio encefalito ar Laimo ligos virusu. Užkrėstoje erkėje encefalito virusas tūno seilėse, todėl įsisiurbus erkei yra didelė tikimybė tam virusui patekti į žmogaus kraują. Tačiau galimas ir alimentarinis žmonių užsikrėtimo būdas, t.y. per nepasterizuotą erkiniu encefalitu virusu infekuotą ožkų ar karvių pieną. |
|
daugiau
|
| | | |
 Šaldymo kameroje laikantys uogas ir grybus turėtų žinoti, kad kai kada tai gali liūdnai baigtis. „Praėjęs ruduo davė daug rezervų, bet šaldytus grybus raginčiau jau dėti ant keptuvės ir juos vartoti, o marinuotus sunaudoti dar skubiau – per 3–5 mėnesius nuo jų surinkimo“, – siūlo Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos prezidentas Virgilijus Varanavičius. Specialistai prieš būsimą sezoną pataria, kaip tinkamai laikyti grybus, uogas ir medų. Prekeivius su stiklainiais uogų Lietuvos pakelėse matysime prasidėjus vasarai, o štai pirmuosius grybus žmonės jau nešasi iš miško. GRYNAS.lt jau rašė, kad šiemet ypač anksti pradėjo dygti pirmieji bobausiai. Tačiau gyventojų šaldytuvuose bei šaldymo kamerose dar gausu praėjusią vasarą ir rudenį surinktų šaldytų, džiovintų bei marinuotų gėrybių. Ką vertėtų žinoti, kad vėliau juos vartojant netektų pasigailėti? |
|
daugiau
|
| | | |
 Apie 30 proc. Lietuvos gyventojų kasdien vartoja šachtinių šulinių vandenį. Kaip rodo tyrimai, dalies jų vanduo yra užterštas ir maistui jo nereikėtų vartoti. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistai primena, kad pavasarį būtina ypatingą dėmesį skirti šulinių priežiūrai, apsaugai nuo taršos ir bent vieną kartą per metus atlikti svarbiausius vandens mikrobiologinės ir cheminės taršos tyrimus.Skaidrus ir švarus – nebūtinai tinkamas vartoti
„Vis dar galioja nuostata, kad šachtinių šulinių vanduo skanesnis nei centralizuotai vandentiekiu tiekiamas vanduo – pastarasis yra neskanus, nemalonaus kvapo, „kietas“. |
|
daugiau
|
| | | |
|
 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2015 m. balandžio 21 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filiale 52 metų moteriai diagnozuota tropinė maliarija. Epidemiologinio tyrimo metu nustatyta, kad ligonė nuo 2015 m. kovo 20 d. iki balandžio 2 d. kartu su vyru keliavo po Madagaskarą. Maliarijos profilaktikai antimaliarinių preparatų nevartojo. ULAC duomenimis, 2015 m. užregistruoti jau penki įvežtinės tropinės maliarijos atvejai. Keturi ligoniai užsikrėtė Afrikos šalyse (Malavi, Pusiaujo Gvinėjoje, Gvinėjoje) išvykę darbo tikslu ir vienas – keliaudamas po Madagaskarą. Nei vienas iš ligonių maliarijos profilaktikai vaistų nevartojo.
|
|
daugiau
|
| | | |
 Lietuvoje beveik 1 milijonas gyventojų maistui, higienos reikmėms, gyvuliams girdyti vartoja šulinių vandenį, dažniausiai vienkiemių sodybose, kaimo gyvenvietėse, miestų pakraščiuose. Įvairių mokslinių tyrimų ir geriamojo vandens monitoringų duomenimis, mūsų šalyje daugiau kaip 40 proc. tirtų šulinių užteršta chemiškai, apie 50 proc. nustatyta mikrobiologinė tarša. Šuliniai užsiteršia dėl to, kad jie dažniausiai kasami ten, kur ir gyvenama, be to, kasama nepakankamai giliai. Šuliniai ypač užsiteršia pavasarį, pagausėjus polaidžio vandenų, o užterštumo nitratais pats žmogus negali pastebėti – toks vanduo neturi jokio specifinio skonio ar kvapo. |
|
daugiau
|
| | | |
|
Vanduo – gyvybiškai svarbus žmogui. Apie vandens vartojimo svarbą kalbama nuolat. Tačiau reikšmingas ne tik išgeriamo vandens kiekis, bet ir jo kokybė. Daug žmonių naudoja šaltinių vandenį maistui ir netgi kaip vaistą, o kauniečiai, gyvenantys Šančiuose, puikiai žino šaltinį, esantį L. Ivinskio gatvėje. Tačiau Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro ir Šančių seniūnijos specialistai įspėja, kad šio šaltinio vandens vartoti maistui negalima. Lietuva – viena turtingiausių požeminiu vandeniu šalių, galinčių užtikrinti kokybiško vandentiekio vandens tiekimą gyventojams. Tačiau daug žmonių, ypač gyvenančių atokesnėse miesto vietose, dažnai naudoja šaltinių vandenį, net nesusimąstydami apie jo kokybę. Labiausiai šaltinių vandeniui kenkia nuotekos. Iš dirbamų laukų patenka nitritai ir nitratai, iš kanalizacijos vandenų, fermų, mėšlo kaupyklų – visa „puokštė“ nepageidaujamų chemikalų ir mikroorganizmų. |
|
daugiau
|
| | | |
|
 Panevėžio visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad pavasarį prasideda pirmasis erkių aktyvumo pikas. Erkės tampa aktyvios, kai aplinkos temperatūra pakyla per 4-5 °C temperatūros. Dažniausiai registruojamas erkių platinamas susirgimas yra Laimo liga (toliau - LL), kuri Lietuvoje registruojama ištisus metus. Didesnė rizika susirgti erkių platinamomis ligomis yra ne tik žmonėms, gyvenantiems ar dirbantiems miškingose vietovėse (miško darbininkams, medžiotojams, eiguliams, jėgeriams, miškininkams, ūkininkams ir karinėje srityje dirbantiems darbuotojams), bet ir žmonėms, kurie mėgsta aktyvų poilsį gamtoje. Svarbu atminti, kad erkių aktyvumo sezono metu nėra „saugaus“ laiko, nes erkės aktyvios ir dieną, ir naktį.
|
|
daugiau
|
| | | |
|
Balandžio 29 dieną Europos imunologų draugijų federacija, vienijanti 28 imunologų draugijas 31 Europos šalyje, paskelbė Pasauline imunologijos diena, kuri Europoje pažymima įvairiais renginiais. Lietuvos imunologai kasmet pažymi šią dieną, skirdami ją aktualioms medicinos problemoms aptarti. Šių metų tema – vitaminas D, apie kurio svarbą sveikatai atsiranda vis daugiau mokslinių duomenų. Visi esame girdėję, kad vitaminas D būtinas kalcio apykaitai ir kaulų struktūros palaikymui, o šio vitamino stoka sukelia rachitą. Tačiau pastarųjų metų tyrimai rodo, kad vitamino D trūkumas siejamas ir su kitomis ligomis. Dauguma mūsų organizmo ląstelių turi šio vitamino receptorius ir tarsi jaučia jo kiekio svyravimus. 
